Švietimo pagalba

patyciu-dezute_smm „Patyčių dėžutė“ – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.

Platformą sudaro tinklalapis, mobilioji programėlė ir administravimo sistema, kurią nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. „Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai tinklalapyje ar mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę „Patyčių dėžutė” atsisiųsti galima iš „Google Play“ arba „App store“.

„Patyčių dėžutė“ nėra skirta pakeisti pranešimus apie patyčias žodžiu – tai papildoma ir mokiniams patogi priemonė išsipasakoti, kai kiti pranešimo apie patyčias būdai nepriimtini dėl baimės būti identifikuotais ar tapti skundikais.

Patyčių dėžutė – informacija mokykloms

Diegimo vadovas ir instrukcijos

patyciu-dezute

Kova prieš patyčias šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba  pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai  apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies išvengti: neseniai Lietuvoje startavo elektroninė platforma mokykloms „Patyčių dėžutė“, kuri suteikia galimybę greitai reaguoti į patyčias, anonimiškai pranešti apie jas bei sulaukti skubios pagalbos. Ko ir kodėl bijoma, pranešant apie patyčias? Į šį klausimą atsakė psichologė Eglė Sirvydytė.

Siekti teisingumo dabar galima greitai ir anonimiškai

Prieš patyčias mokyklose kovojama jau daugelį metų, tačiau nutylėtų ar neišspręstų patyčių atvejų vis dar yra. Viena iš priežasčių – itin gyvas „skundiko“ stereotipas bei baimė, kad atskleidus nemalonią padėtį ji gali tik dar labiau pablogėti.

Psichologė Eglė Sirvydytė atkreipia dėmesį: jei vaikas ar paauglys sakosi patiriantis patyčias, dažniausiai tai reiškia, kad patyčios ir psichologinis smurtas kartojasi. Be to, patyčios vyksta vaikui ar paaugliui svarbioje ir jautrioje aplinkoje – namuose, mokykloje arba bendraamžių rate. Tai konkretus žmonių ratas (ar tai būtų šeima, ar klasė, ar užklasinės veiklos būrelis), kuris funkcionuoja pagal tam tikras schemas ir taisykles. Pavyzdžiui, ten jau yra susiformavę lyderiai arba neginčijami galios autoritetai.

„Dažnu atveju patyčių lauke vaikas ar paauglys jaučiasi per silpnas savo jėgomis kažką pakeisti ir tikrai dažnai abejoja, ar išvis verta prabilti. Nesaugumas, kurį išgyvena patyčių auka, yra dvejopas: ji ne tik jaučiasi nesaugi ką nors keisti, bet ir patiria be galo didelį nesaugumą orientuotą į ateitį – o kas, jei kreipusis pagalbos bus tik dar blogiau?“ – sako psichologė.

Stabdžiai – patyčios namuose ir atvirumo stoka aplinkoje

Patyčias patiriančios aukos sprendimą tylėti ir vengti apie tai kalbėti, anot E. Sirvydytės, gali lemti aplinkoje įtvirtintas ir pateisinamas psichologinis smurtas. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje yra įprasta girdėti patyčias vienas kito atžvilgiu, tuomet paaugliui ar vaikui gali neužtekti įgūdžių atskirti ir įvardinti, kad elgesys, kurį jis patiria, yra patyčios, arba kad toks elgesys nėra tinkamas.

„Drąsą kalbėti apie sunkumus lemia ir atvirumo kultūra. Ši kultūra reiškia, kad tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems jų aplinkoje yra būdinga komunikuoti, dalintis savo jausmais ir išgyvenimais – tiek pozityviais, tiek negatyviais. Pavyzdžiui, jei mokykloje mokytojai ir administracija nėra linkę dalintis ir atvirai kalbėti apie iššūkius ir sunkumus ir palaikyti vienas kitą, būti dėmesingi vienas kitam, sunku tikėtis, kad šie mokinių įgūdžiai lavės“, – aiškina E. Sirvydytė.

Pasak jos, namų aplinkoje didžiausias paskatinimas mokinį atsiverti yra kasdienė bendravimo praktika. Pravartu kasdien skirti kokybiško bent keleto minučių (būtinai atidėjus visus kitus rūpesčius į šalį, palaikant akių kontaktą) dėmesio dozę, kviečiant vaiką pasidalinti savo jausmais. Pasikalbėti apie tai, kaip praėjo diena, kas įvyko naujo, kas buvo lengva, o kas sunku. Nederėtų kaltinti, teisti, visada padėkoti už atvirumą ir pastiprinti vaiką savo tikėjimu juo, meile ir palaikymu.

Laimėjimai priklauso ir nuo psichologinės būsenos

„Dažnai tėvai pernelyg sureikšmina vaikų veiklos rezultatus ir produktyvumą – kokį pažymį gavai, kaip pasisekė atsiskaitymas, kaip išnaudoji savo laiką, kodėl neatlieki vienos ar kitos užduoties namuose, kaip išlaikysi egzaminus, ką veiksi baigęs mokyklą. Norėtųsi, kad tėvai suprastų, jog mūsų produktyvumą, laimėjimus ir elgesį lemia ir mūsų psichologinė būsena, ir gebėjimas įveikti sunkumus, pažįstant savo jausmus, mintis ir jų priežastis“, – sako psichologė.

Pasak E. Sirvydytės, kaip ir namuose, taip ir klasėje – tiek auklėtojams, tiek tėvams reikia būti budriems ir pastebėti vaiko nežodinę išraišką bei elgseną. Jei vaikas nelanko pamokų, bėga iš mokyklos, dažnai atrodo nusiminęs ar liūdnas, tai gali būti ženklas, jog jis patiria patyčias ar santykių su kitais sunkumus. Tokiu atveju tėvai ar auklėtojai radę akimirką turėtų pasikalbėti asmeniškai, parodant dėmesį ir supratingumą. Tuo tarpu klasių auklėtojams pravartu bent kartą per savaitę suburti mokinius, kad jie galėtų pasipasakoti, kas buvo sunku ir kas pradžiugino.

„Mokykla turėtų veikti kaip vientisas organizmas. Jei mokinys tvirtai žinos, kad egzistuoja sistema, kuri užtikrins jo saugumą – fizinį ir emocinį, tai tikėtina, kad jis praneš apie patyčias ar kitokį savo ar kitų patiriamą smurtą. Todėl būtina nuolat – per pamokas, klasės valandėles ar skelbimo lentoje – priminti apie esamą pagalbą – tada vaikai žinos ne tik į ką kreiptis, bet ir tai, kad mokyklos bendruomenė nebus abejinga bet kokio psichologinio smurto atveju“, – įsitikinusi psichologė.

*„Patyčių dėžutė“ – tai priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.

Platformą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapio (www.smm.lt/patyciu-dezute) nemokamai atsisiųsti ir įsidiegti gali visos šalies mokyklos. „Patyčių dėžutę“ įsidiegusių mokyklų mokiniai mobiliuoju įrenginiu galės užfiksuoti patyčių atvejį – nurodyti vietą, laiką, dalyvius, trumpai apibūdinti situaciją, o elektroninių patyčių atveju ir įkelti nuotrauką. Nemokamą mobiliąją programėlę „Patyčių dėžutė” atsisiųsti galima iš „Google Play“ arba „App store“.

Mokyklos ir visi norintys kviečiami naudotis nauja „Reagavimo į patyčias ar kitokį smurtinį elgesį mokykloje atmintine“. Leidinyje trumpai ir konkrečiai atsakoma į klausimus: ką daryti pastebėjus patyčias ar smurtinį atvejį, kaip elgtis, jei tyčiojamasi iš tavęs, kaip reaguoti patariama tėvams, kokią pagalbą suteiks mokykla, kaip atskirti patyčias nuo konflikto ir kitus dažnai kylančius klausimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą atmintinę atsisiųsti galima čia: https://bit.ly/2YZt2no.

 

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. (8 5) 219 1229


Psichologinės pagalbos telefonai

(skambučiai šiais telefonais yra nemokami)

karstoji-linija-svietimo-pagalba

Psichologinė pagalba internetu

„Jaunimo linija“ pagalba raštu
http://www.jaunimolinija.lt/internetas
Pagalba jaunimui

Į laiškus atsako „Jaunimo linijos“ savanoriai

Atsako per 3 dienas

„Klausučio šalis“
http://www.vaikulinija.lt
Pagalba vaikams

Į laiškus atsako savanoriai

Atsako per 2 dienas

„Vilties linija“
http://paklausk.kpsc.lt
Pagalba suaugusiems

Į laiškus atsako Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistai

Atsako per 3 dienas

„Pagalbos moterims linija“

rašyti el. paštu pagalba@moteriai.lt

Atsako per 3 dienas

Krizių įveikimo centre (Rasų g. 20, Vilnius; www.krizesiveikimas.lt) teikiama nemokama pagalba kiekvieną darbo dieną nuo 16 iki 20 val. Tuo metu galima ateiti pas budintį psichologą arba skambinti jam telefonu – 8-640 51555.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius (Vytauto g.15, Vilnius). Pagalba teikiama visą parą, čia gali teikiama trumpalaikė kompleksinė pagalba vaikams, patyrusiems psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, išgyvenantiems bendraamžių patyčias, galvojantiems apie savižudybę. Telefonas – 8 (5) 2757564.

Taip pat nemokamos psichologinės pagalbos galima kreiptis į savo polikliniką arba Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą. Telefonas – 8 (528) 58 220.

Daugiau informacijos apie socialines ir psichologines paslaugas teikiančias organizacijas galima rasti „Socialinės informacijos banke“ Jaunimo psichologinės paramos centro internetiniame puslapyje www.jppc.lt

 

Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkos aprašas


 

PSICHOLOGĖ Sandra Judickienė

 

1/2 sav.

Kontaktinis darbo laikas

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis
8.30 – 17.00 8.45 – 13.50

14.35 – 15.35

12.00 – 14.00 8.30 – 11.30

14.35 – 16.00

p. p. 11.30 – 12.00

 

3/4 sav.

Kontaktinis darbo laikas

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis
 

8.30 – 17.00

 

8.30 – 10.45

12.00 – 14.45

12.00 – 14.00 8.30 – 14.00
p. p. 11.30 – 12.00

Pagalbos paskirtis stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos kūrimą, padėti mokiniams, mokytojams ir kitiems švietimo įstaigos darbuotojams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

 

Psichologo veiklos sritys:

  • įvertinimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas, psichologinis mokinio įvertinimas atliekant pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą;
  • konsultavimas: tiesioginio poveikio mokiniui, turinčiam asmenybės ir ugdymosi problemų (taip pat ir smurtą patyrusiam ar smurtavusiam) būdų numatymas ir psichologinio konsultavimo technikų taikymas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais švietimo įstaigos darbuotojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas;
  • švietimas: mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
  • psichologinių problemų prevencija: psichologinių problemų prevencijos poreikio įvertinimas (Mokyklos bendruomenės grupių tyrimas), prevencinių priemonių bei programų rengimas ir įgyvendinimas, psichologinių krizių prevencija, intervencija ir postvencija.

 

Pagalba mokiniui teikiama:

  • kai kreipiasi mokinys (savarankiškai);
  • kai kreipiasi mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai);
  • kai kreipiasi mokytojai, gavę mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;
  • kai kreipiasi Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Kreipkis, jei:

  • turi elgesio, emocinių, bendravimo sunkumų šeimoje, mokykloje;
  • tapai uždaras, liūdnas, jautiesi vienišas, nepasitiki savimi;
  • nori išsipasakoti, o neturi šalia išklausančio ir palaikančio artimo žmogaus;
  • sunkiai valdai savo pyktį;
  • išgyveni (išgyvenai) tėvų skyrybas, artimo žmogaus netektį;
  • patiri (patyriai) smurtą;
  • turi baimių, miego sutrikimų;
  • nesinori gyventi.

! Informacija apie psichologinės pagalbos gavėją, jo problemos turinį ir teiktą psichologinę pagalbą yra konfidenciali.

! Užeik ir sutarsime konsultacijos laiką.